Komandiruočių išlaidų kompensavimas darbuotojams už darbą lauko sąlygomis, kelionėje
Nuo 2017-07-01 kompensacijų mokėjimą bei dydį nustato Darbo kodekso 144 str. 8 d. Išlaidos kompensuojamos už faktiškai dirbtą laiką, kai darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu. Tuo tarpu iki 2017-06-30 kompensacijų mokėjimą bei dydį nustatė LRV 2003-01-28 nutarimas Nr. 116 „Dėl kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo". Išlaidos kompensuojamos už faktiškai dirbtą laiką, kai darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimais arba yra kilnojamojo pobūdžio.
Remiantis valstybinės mokesčių inspekcijos aiškinimu, padidėjusių išlaidų kompensavimo būdą pasirenka ir nustato įmonės vadovas. Vienu metu gali būti taikomas tik vienas iš nurodytų padidėjusių išlaidų kompensavimo būdų, todėl įmonės vadovas turi įvertinti visas darbuotojo atliekamų darbų aplinkybes ir nustatyti vieną iš kompensavimo būdų:
Nuo 2017-07-01
Komandiruočių išlaidų kompensavimas
Kompensavimas, nustatant kompensaciją už faktiškai dirbtą laiką. Kompensacijų mokėjimą bei dydį nustato Darbo kodekso 144 str. 8 d. "Darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, kompensuojamos su tuo susijusios padidėjusios išlaidos už faktiškai tokio pobūdžio dirbtą darbo laiką. Šių kompensacijų dydis negali viršyti 50 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio ir jos mokamos tuo atveju, kai darbuotojui nemokamos komandiruotės išlaidos". Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2017m. liepos 1d. naujame Darbo kodekse neliko kompensacijos už darbą lauko sąlygomis, iš viso nėra akcentuojama tokia sąvoka kaip ''lauko darbai''. Tai reiškia, kad kompensacijos gali būti mokamos tik už darbą kelionėje bei kilnojamo pobūdžio darbą. Remiantis Darbo kodekso 144 str., išmokant kompensacijas nereikia vertinti nustatytų dienpinigių normų ir išmokamas kompensacijas reikia lyginti tik su baziniu (tarifiniu) darbo užmokesčiu.
Iki 2017-06-30
Komandiruočių išlaidų kompensavimas
Kompensavimas, nustatant kompensaciją už faktiškai dirbtą laiką. Kompensacijų dydis ir mokėjimo tvarka buvo nustatyta Kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 116. Pagal šio aprašo nuostatas padidėjusios išlaidos galėjo būti kompensuojamos iki 50 proc. mėnesinės algos ar valandinio tarifinio atlygio, bet ne daugiau kaip tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje dienpinigių norma dirbant Lietuvos Respublikos teritorijoje arba Finansų ministerijos patvirtinta komandiruočių į užsienį dienpinigių norma dirbant užsienyje.