Pradėsime nuo populiariausios formos Lietuvoje - Uždarosios akcinės bendrovės(UAB).

Norint įsteigti uždarąją akcinę bendrovę, pirmiausia Jums reikia turėti įstatinį kapitalą (minimalus dydis – 2500 Eur). Ši įmonė yra ribotos civilinės atsakomybės, todėl Jūsų nuosavas turtas yra atskirtas nuo įmonės turto, o pelną iš įmonės veiklos gausite dividendų forma. Steigti UAB gali vienas asmuo, pateikęs steigimo aktą, arba keli asmenys (tampantys įmonės akcininkais), pasirašę steigimo sutartį. Įmonės savininkai pelną dalinasi proporcingai pagal turimą akcijų skaičių. Įmonės buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti buhalteris arba apskaitos įmonė. UAB kasmet turi sudaryti finansinę atskaitomybę ir ją pateikti VMI ir VĮ Registrų centrui.

Individuali įmonė(IĮ)

Tai įmonė, kuri nereikalauja didelio įstatinio kapitalo, tačiau  įmonės turtu yra laikomas įmonės savininko asmeninis turtas. Todėl už įmonės skolas savininkas atsako sukauptų įmonės turtu ir savo asmeniniu turtu. Individualios įmonės finansinė apskaita yra supaprastinta, todėl nebūtina samdyti buhalterį, nes visą buhalterinę apskaitą gali vesti pats įmonės savininkas. Individualiai įmonei nereikia sudaryti finansinės atskaitomybės bei jos pateikti Registrų centrui. Tačiau jeigu įmonė pati nusprendžia sudaryti finansinę atskaitomybę, niekas nedraudžia. 

Mažoji bendrija(MB)

Galbūt dar ne kiekvienas žino ir yra girdėjęs ką reiškia, kai tarkime, sąskaitoje faktūroje parašyti įmonės rekvizitai, įmonės pavadinimas su raidėmis MB. Tai yra ganėtinai vis dar nauja ir mažiau populiaresnė teisinė forma. Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Tai reiškia, kad nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles. Mažąją bendriją gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų (gali būti ir vienas steigėjas). Mažoji bendrija gali vykdyti bet kokią įstatymų nedraudžiamą veiklą. Nors mažojoje bendrijoje ir nereikalaujama turėti minimalų įstatinį kapitalą, mažosios bendrijos nariai moka įnašus (jų dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi narių susirinkime), o mažosios bendrijos pelnas skirstomas proporcingai nario įnašo dydžiui (galima numatyti ir kitokią pelno skirstymo tvarką).

Narys gali dirbti mažojoje bendrijoje, tačiau darbo sutartis nesudaroma. Mažoji bendrija gali sudaryti darbo sutartis tik su darbuotojais, kurie nėra bendrijos nariai. Apskaitą gali tvarkyti vadovaujantis visais verslo apskaitos standartais, taip kaip UAB arba tik vienu apskaitos standartu.

Kalbant apie mokesčius, reikėtų akcentuoti tai, kad pagrindiniai visų verslo įmonių mokami mokesčiai iš esmės yra tokie patys, ir kokius mokesčius teks mokėti priklausys nuo tam tikrų niuansų. Pagrindiniai mokesčiai būtų :

• pelno mokestis( 5 arba 15%) ;

• pridėtinės vertės mokestis  (moka įmonės, įsiregistravusios kaip PVM mokėtojos savarankiškai arba jei yra  tokia prievolė registruotis);

• gyventojų pajamų mokestis (GPM);

• įmokos į garantinį fondą;

• valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Na, o likusius tris mokesčius mokėsite, tik tokiu atveju, jei turėsite samdomų darbuotojų. Žinoma, gali būti dar papildomai tam tikrų niuansų, tačiau kaip ir minėta anksčiau, pagrindiniai mokesčiai iš esmės nesiskiria, žinoma, reikia nepamiršti, jog visada gali atsirasti prievolė mokėti vienokį ar kitokį mokestį. Kriterijų gali būti įvairių, tačiau kol kas plačiau jų nenagrinėsime. 

Pabaigai, tiksliai pasakyti, kokią įmonę turėtumėte steigti - negalime. Viskas priklauso tik nuo Jūsų, nuo veiklos pobūdžio, nuo Jūsų turimų finansinių galimybių, ateities tikslų ir kitų faktorių. Tad , kaip sakoma, Jūsų teisė rinktis.

Raktiniai žodžiai: verslo teisinės formos, uždaroji akcinė bendrovė, mažoji bendrija, individuali įmonė, mokesčiai